Krekenavos regioninis parkas- tikras gamtos stebuklas.

Atvykstantiems nuo Panevėžio pirmiausia siūlome užsukti ant Upytės piliakalnio,  kuris yra dešiniajame Vešėtos krante. Piliakalnio šiaurės rytinėje dalyje yra įspūdinga 6 m. ilgio įdauba. Pasak legendos – tai nedoro pono Čičinsko prasmegusių rūmų vieta.

Nuo Upytės iki Stulkiškių tik trys kilometrai, ir jūs – Linų muziejuje. Vėjo malūnas statytas 1880 m.Tai keturių aukštų išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure. Malūnas kurį laiką buvo apliestas, tačiau šiuo metu jis yra restauruotas ir pritaikytas turistinėms pramogoms.   Jame įrengta linų muziejaus ekspozicija. Moksleiviams ir suaugusiems parengta edukacinė programa lino kelias.

Grįžę į Upytę, rinkitės Krekenavos kryptį. Pakeliui į Krekenavą, Iciūnų kaime, stovi autentiškasVinco Svirskio kryžius. V. Svirskis garsus XIX a. dievdirbys, palikęs šiam kraštui gausybę neįkainojamų  drožinių.

 

Kiek pavažiavus, dešinėje kelio pusėje – Rodų koplyčia – mauzoliejus. Rodų dvarininkams Švoinickiams užsakius, italų architekto L. Anikinio projektuota koplyčia pastatyta 1861 metais. Tarybiniais metais koplyčia buvo apleista, tačiau atfavus nepriklausomybę koplyčia sutvarkyta ir įtraukta į saugomų objektų sąrašą.

Nuo Krekenavos pasukus Pašilių miško link, asfaltuotas kelias nuves į Pašilių stumbryną (11 km). Vienintelis Baltijos šalyse stumbrynas gyvuoja jau 40 metų. Tai vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Stumbryne laikomi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai. Reikia pažymėti, kad stumbrai yra įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę raudonąją knygą. Neišdildomiems įspūdžiams aptarti ir pailsėti įrengtos poilsiavietės (www.panmu.lt).

Šalia stumbryno aplankykite Partiznų žiemines, kurios buvo įrengtos 1944 metais. 2004 metais atstatyta viena žieminė ir du stebėjimo bokšteliai.

Nuo partizanų žieminių artimiausias lankomas objektas – šalia Krekenavos girininkijos Varnakalnyje, įrengtas „Girinio takas“. Pusės kilometro ilgio takas vingiuoja vaizdingame miške. Čia susipažinsite su Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais. Iš bokštelio – regyklos atsiveria vaizdingas Linkiavos upelio slėnis ir skardis. Netoliese už girininkijos aplankykite gamtos paminklą – akmenį Rapolą, gulintį Linkiavos upelyje. Šalia esančiuose Krekenavos girininkijos žvėrių aptvaruose pasigrožėkite besiganančiais danieliais ir muflonais.

Artėdami prie Burvelių kaimo, užsukite į Daniliškio liepų alėją. Liepų alėja, busvusio Daniliškio dvaro dalis – gamtos paveldo objektas.

Burvelių alkakalnis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu arba Koplyčkalniu. Tai įspūdinga medžiais apaugusi kalva. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai. Paskojama, kad XVI a. pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje atminimui.

Grįžus į Krekenavą verta pasivaikščioti po miestelį. Miestelio aikštė ir gatvių tinklas – Krekenavos urbanistinis draustinis. Krekenava žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1409 m. Būtinai aplankykite Krekenavos bažnyčią, garsią stebuklingu Dievo Motinos paveikslu bei dailininko R. Švoinickio tapytais paveikslais.

Nuo Krekenavos, pavažiavę link Kėdainių apie 7 km. Siūlome aplankyti Bakainių piliakalnį. Kultūros paminklas – piliakalnis yra kairiajame Liaudės krante, apie 2 km. į  šiaurės vakarus  nuo Surviliškio. Upės vaga ir gilus, platus slėnis juosia piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų, tik rytuose siekia aukštą lygumą. Spėjama čia buvus Eigintų pilį, kurią 1372 m.sudegino kryžiuočiai. Kiti tyrinėtojai linkę piliakalnį tapatinti su šaltiniuose minimais Sosiais.

Pabuvoję piečiausioje Krekenavos regioninio parko dalyje, siūlome grįžti pro Krekenavą ir, važiuojant Naujamiesčio link, pasižvalgyti po vaizdingą, dvarais išmargintą, senvagėmis išraižytąNevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinį. Verta užsukti į Leonardavo dvarą. 1881 m. dvarą valdė Leonardas Bitautas. Iš buvusių dvaro pastatų likę tik vienas. Didžiausia buvusio Leonardo dvaro vertybė – parkas. Leonardo dvaro parke skulptoriaus A. Pajuodžio kuriama savitų akmens skulptūrų ekspozicija – „Mėnulio akmens parkas“.

Užsukite į J. Tumo – Vaižganto ir knygnešystės muziejų. Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingame Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia XIX a. buvo Grašvių knygnešių susibūrimo vieta, kurioje slėpdavo draudžiamą spaudą.

Kalnelio kaime auga reto grožio daugiakamienė pušis – gamtos paveldo objektas. Šakoto medžio aukštis apie 14 m.

Linkime neišblėstančių kelionės įspūdžių.

Šaltinis: L. Rytas laikraštis. 2006 m. gegužės 26 d. , www.mytrips.lt

Nuotraukų šaltiniai: Krekenavos regioninio parko direkcija, www.mytrips.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *